Organization

Conductor

Tomas Ambrozaitis

Stage director

Gytis Padegimas

Set designer

Birute Ukrinaite

Costume designer

Lighting designer

Andrius Stasiulis

Choreographer

Aušra Krasauskaitė

Singer

Valdas Kazlauskas

Jonas budrys

Mindaugas Rojus

Martynas jankus

Rita Petrauskaite

Ėtmė simonait

Ernesta Stankute

Ėvė simonait

Aurimas Raulinavicius

Ernestas galvanauskas

Sarunas Sapalas

Erdmonas simonaitis

Sarunas Juskevicius

Vilius gaigalaitis

Evert Sooster

Giedrius Gečys

Gabrielis žanas petisnė

Beata Ignatavičiūtė

Petisnė moteris

Rosana Stemanetian

Elzė jankutė

Judita Butkyte-Komoviene

Katrė

Kestutis Nevulis

Vincas krėvė

Martynas Stankevicius

Karys savanoris

Vydūnas

Virginijus Pupsys

Bajoras mikas

Gytis Šimelionis

Steponas darius

Vytautas Bytautas

Adjutantas

Anna Chekmarova

Anikė

Yuliia Kovalenko

Chorus master

Vladimiras Konstantinovas

Klaipėda State Music Theatre

Others

Orchestra

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro

Klaipėda

Lithuania

Klaipėdos Elingas

Public

Approved

Klaipėda Donatas Bielkauskas ,Kristijonas Lučinskas ,Vladimiras Konstantinovas ,Loreta Narvilaitė

2023-iaisiais minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams užsakė sukurti operą, kurioje atgytų šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenusių senųjų lietuvininkų ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusių lietuvių siekiai, ypatinga vietos ir laiko dvasia. Pasak operai libretą parašiusio filosofo ir rašytojo Arvydo Juozaičio, visuose trijuose operos veiksmuose plėtojamų istorijų teminė ašis yra trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – asmenybės, religija, kalba.



Pirmajame operos veiksme susipažįstame su pirmais septyniais iš didelio operos veikėjų būrio. Tarp jų – tokios žinomos Mažosios Lietuvos istorinės asmenybės kaip spaustuvininkas Martynas Jankus ir jo duktė, evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis, iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys, rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė). Veiksmo pabaigoje įtvirtinamas tikslas – Mažosios Lietuvos susijungimas su Didžiąja Lietuva. Visa tai vyksta 1922 metų šv. Kalėdų išvakarėse, Mažosios Lietuvos kaime. „Visi laukia šventės, tad muzika daugiausia šviesi, mažorinė, viltinga,“ pasakojo pirmojo veiksmo muzikos kūrėja Loreta Narvilaitė.



Antrasis veiksmas prasideda 1923 m. sausio 6-ąją, per Trijų Karalių šventę. Tą dieną susitikę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, literatas ir visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius, filosofas Vilhelmas Storosta (Vydūnas) ir nominalus Klaipėdos sukilimo politinis vadovas Erdmonas Simonaitis tariasi dėl Klaipėdos prijungimo plano. Kitame paveiksle – Mėmelio prefektas Žanas Gabrielis Petisnė ir jo moteris. Moteris nesitveria pykčiu dėl aplinkybių, nubloškusių ją į „Europos užkampį“, dėl visko kaltina savo vyrą, tačiau Petisnė lieka ištikimas Europos misijos idėjai. Šios „dramos“ fone – prancūzų karių būrys, pasirengęs mūšiui... Tolesnis epizodas vyksta bažnyčioje, užpildytoje civiliais persirengusiais lietuvių kariais, taip pat besiruošiančiais kovai. Į bažnyčią įžengus prancūzams, atmosfera kaista, situacijos dramatizmas pasiekia kulminaciją pačioje šio veiksmo pabaigoje. „Man ši tema labai įdomi dėl istorinio unikalumo ir, žinoma, dėl to, kad jau seniai esu klaipėdietis, pažįstu šio krašto etninę ir bažnytinę muziką, o svarbiausia – ši muzika kažkokiu būdu tapo man artima,“ apie šio veiksmo muzikines inspiracijas kalbėjo kompozitorius Vladimiras Konstantinovas.



Muziką trečiajam operos veiksmui kuria du Klaipėdoje jau kelis dešimtmečius gyvenantys kompozitoriai ir garsų menininkai Kristijonas Lučinskas (Driezhas) bei Donatas Bielkauskas (Donis). Jų kuriamose scenose gyvas orkestro skambesys jungiamas su iš anksto įrašytu elektroninės muzikos garso takeliu. Pasak K. Lučinsko, jame skambės ir pats miestas: „tai įvairiausi mus supantys vietos garsai ir net vibracijos, kurių įprastai negirdime, bet galime fiksuoti specialiais mikrofonais.“ Pasitelkdami naująsias garsų kūrimo ir apdorojimo technologijas, abu menininkai iš įvairios kilmės akustinės medžiagos dėlioja daugiasluoksnį operos trečiojo veiksmo muzikinį audinį. Šiuolaikinės operos tendencijomis besidomintis D. Bielkauskas teigė vengęs šventinio patoso ir rėmęsis labiau subjektyviu istorinių įvykių vertinimu: „Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis.“

lietuvių

In 2023, to commemorate the 100th anniversary of the annexation of the Klaipėda region to Lithuania, the Klaipėda State Music Theater commissioned four composers living in Klaipėda to create an opera that would revive the events of a century ago, the aspirations of the old Lithuanians who lived in the Klaipėda region and the Lithuanians who came to help them from Greater Lithuania, the special place and time the spirit According to the philosopher and writer Arvydas Juozaitis, who wrote the libretto for the opera, the thematic axis of the stories developed in all three acts of the opera are three essential concepts describing the history of Klaipėda region - personalities, religion, language.



In the first act of the opera, we are introduced to the first seven of the large cast of characters in the opera. Among them are such well-known historical figures of Little Lithuania as printer Martynas Jankus and his daughter, evangelical priest Vilius Gaigalaitis, a former bookseller who came from Great Lithuania, scout Jonas Polovinskas-Budrys, and writer Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė). At the end of the action, the goal is confirmed - the reunification of Little Lithuania with Great Lithuania. All this is happening in 1922 St. On Christmas Eve, in the village of Little Lithuania. "Everyone is waiting for the holiday, so the music is mainly light, major, hopeful," said Loreta Narvilaitė, the music creator of the first act.



The second act begins in 1923. January 6, during the Feast of the Three Kings. On that day, the Prime Minister of the Republic of Lithuania Ernestas Galvanauskas, the writer and public figure, the chairman of the Riflemen's Union Vincas Krėvė-Mickevičius, the philosopher Vilhelmas Storosta (Vydūnas) and the nominal political leader of the Klaipėda uprising, Erdmons Simonaitis, discussed the annexation plan of Klaipėda. In the next picture, Mēmel prefect Žan Gabrielis Petisnė and his wife. The woman cannot hold back her anger at the circumstances that pushed her to the "corner of Europe", she blames her husband for everything, but Petisnė remains faithful to the idea of ​​the European mission. In the background of this "drama" is a group of French soldiers, ready for battle... The following episode takes place in a church filled with Lithuanian soldiers disguised as civilians, also preparing for battle. When the French entered the church, the atmosphere heats up, the drama of the situation reaches its climax at the very end of this act. "This topic is very interesting to me because of its historical uniqueness and, of course, because I have been from Klaipėda for a long time, I know the ethnic and church music of this region, and the most important thing is that this music somehow became close to me," said composer Vladimiras about the musical inspirations of this act. Konstantinov.



The music for the third act of the opera is composed by two composers and sound artists who have been living in Klaipėda for several decades, Kristijonas Lučinskas (Driezh) and Donatas Bielkauskas (Donis). The scenes they create combine the sound of a live orchestra with a pre-recorded electronic music soundtrack. According to K. Lučinskas, the city itself will also sound in it: "these are the various sounds of the place around us and even vibrations that we don't normally hear, but we can record with special microphones." Using the new technologies of sound creation and processing, both artists put together a multi-layered acoustic material of various origins the musical fabric of the opera's third act. D. Bielkauskas, who is interested in the trends of contemporary opera, said that he avoided festive pathos and relied on a more subjective assessment of historical events: "I would like

English

Izrādes kredīti (Izpildītāji un radošā komanda )

Lomās

Radoša komanda

Ansamblis