Name: The Bear
Start: 2024-05-07
End: 2024-05-07
Location: Žvejų Rūmai

Organization

Dyrygent

Tomas Ambrozaitis

Scenografia

Gintaras Makarevičius

Kostiumy

Dainius Bendikas

Reżyseria światła

Vilius Vilutis

Przygotowanie chóru

Vladimiras Konstantinovas

Choreografia

Mantas Stabačinskas

Choir Soloist

Emilia Janina Kozłowska

Martynas Staškus

Reżyseria

Gintaras Varnas

Klaipėda State Music Theatre

Others

Orchestra

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro

Śpiewak

Baryton

Sarunas Sapalas

Count Semeta

Sopran

Judita Butkyte-Komoviene

Julija

Vladimiras Prudnikovas

Professor

Mezzosopran

Jovita Vaskeviciute

Countess

Aurelija Dovydaitiene

One-Eyed Old Woman

Tenor

Aurimas Raulinavicius

Doctor

Mindaugas Rojus

Marshall

Farshad Abbasabadi

Count's Double

Kestutis Nevulis

Francis, Count's Servant

Andrius Apšega

Gunta Gelgotė

Tadas Jakas

Virginijus Pupsys

litewski

The Bear -  (Niedźwiedź)

Parnawa

Estonia

Pärnu Concert Hall

Kammersaal

Kłajpeda

Litwa

Žvejų Rūmai

Didžioji salė

The Bear Kutavičius

Public

Niedźwiedź

Approved

To mark the 220th anniversary of Prosper Mérimée's birth



An opera in 2 acts, sung in Lithuanian

Libretto by Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė after Prosper Mérimée's novella Lokis. A Manuscript of Professor Wittembach



The Bear (2000) is the third opera by Lithuanian composer Bronius Kutavičius (1932–2021) and his first contribution to the genre of grand opera – if not in terms of duration, then in terms of large-scale cast including many soloists, full orchestra, mixed choir, and even ballet scenes. It is often described as a ‘mystic thriller’ based on a libretto by Lithuanian writer Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, in which she retold the story of a bloody wedding taken from the gothic fantasy novella Lokis (1869) by Prosper Mérimée. The story is set in the ‘savage land’ – a remote corner in 19th-century Samogitia – where folk customs and pagan beliefs still have a hold on population. A pastor coming from Königsberg to visit his old friend, Count Szémioth, finds himself the guest of a strange family consisting of the young count, Michel, who exhibits animalistic behaviours, and his mad mother who, as legend has it, was raped by a bear at her own wedding. Reputed to be the product of this bestial assault, the half-human half-bear falls in love with the beautiful girl from the next manor, Miss Julia, and asks for her hand in marriage in hopes of taming his dual nature. But the beast takes over his personality until he finally kills his bride by a bite to her throat on their wedding night …



The opera was commissioned by the 2000 Vilnius Festival and premiered that same year at the Lithuanian National Opera Theatre where it ran until 2007. In the fall of 2022, the 90th anniversary of the composer’s birth was marked with the second production of The Bear at the Klaipėda State Music Theatre where it was staged by renowned Lithuanian theatre director Gintaras Varnas. When describing in what respects his staging was different from the previous production by Jonas Jurašas, he told that he was “not so much concerned with the ethnographic details of the novella or the image of Lithuania as a backward, barbaric ‘country of murderers,’ which was quite widespread in Western European literature at the turn of the 19th and 20th centuries. Today it seems so much more exciting to treat this opera as gothic fiction. The plot itself can be easily classified into a vampire theme characteristic of horror movies of the silent era. The plot centres on the dark side of human nature, the duality of human-beast, and on the issue of how much bestiality there is in the human soul, to what extent one can defy bestiality and retain humanity.”



Collision between human bestiality / feral nature (symbolized by a bear in the opera’s title and epigraph Meška su lokiu abu labu tokiu – “Grizzly and bear make a pair”) and human society / civilization is the key theme in this opera, which underpins both conceptual and visual design of this production. It is manifested through the conflict between the manor house and murky woods, civilized world and primordial chaos, culture and nature, light and darkness. These dichotomies were embodied on stage by a team of acclaimed Lithuanian artists and conductor Martynas Staškus as its Music Director, who had previously collaborated with Kutavičius during the first production of this opera at the LNOBT and the recording sessions for the Finnish label Ondine (2002).

English

Prospero Mérimée 220-osioms gimimo metinėms



2 veiksmų opera lietuvių kalba

Libreto autorė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė (pagal Prospero Mérimée novelę „Lokis. Profesoriaus Wittembacho rankraštis“)



„Lokys“ (2000) – trečioji Broniaus Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, žiūrovų dėmesį kaustantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia. Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ – Žemaitijos gūdumą, – kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša gražiai lyg undinė bajoraitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą. XIX a. Žemaitija P. Mérimée kūrinyje vaizduojama kaip egzotiškas kraštas, civilizacijos paribys, pagoniškų burtų ir magijos persmelktas pasaulis. Kompozitorius yra prisipažinęs, kad pats niekuomet nebūtų pasirinkęs šio Lietuvą kaip „barbarų kraštą“ interpretuojančio siužeto, tačiau nuo seno svajojęs parašyti tradicinę operą – tokią, kokios buvo rašomos XIX a. Šią galimybę ir suteikė A. M. Sluckaitės perdirbtas P. Mérimée siužetas, supynęs tradicines operos temas – meilę, mirtį ir likimą. Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų. Naujasis operos „Lokys“ pastatymas KVMT scenoje skiriamas 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.



Antrąjam operos pastatymui Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje vadovaujantis režisierius Gintaras Varnas taip pristatė savo viziją: „Statant šią operą dabar, man regis, ne tiek įdomūs ar aktualūs tampa lietuviški etnografiniai motyvai (apranga, žaidimai, burtai) ar Lietuvos kaip žudikų krašto vaizdinys, gajus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Vakarų Europos literatūroje. Šiandien įdomiau į šią operą pažvelgti kaip į tamsią pasaką. Jos siužetas artimas XX a. pradžios nebyliajame kine madingai vampyrų, siaubo filmų personažų temai. Operoje pasakojamą istoriją galima suprasti kaip žiaurų siaubo filmo siužetą arba kaip metaforą. Centrine siužeto ašimi čia tampa tamsioji žmogaus prigimties pusė, jo dvilypumas – žmogus-žvėris, o esminiu klausimu – kiek žmoguje gali būti žvėries ir kiek jis pajėgus išlikti žmogumi. Žmogiškojo gyvuliškumo ir laukinio krašto, kurių simbolis yra meška ar lokys, susidūrimas su civilizacija ir yra pagrindinės šios operos temos, spektaklyje atskleidžiamos tiek konceptualiai, tiek vizualiai – per konfliktą tarp rūmų ir gūdaus miško, tarp civilizuotos tvarkos, kultūros ir pirmapradžio chaoso, natūros, tarp šviesos ir tamsos.“ Atskleidžiant šią viziją scenoje režisieriui talkina pripažintų Lietuvos menininkų komanda: scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailinininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, choreografas Mantas Stabačinskas. Pastatymo muzikiniu vadovu tapo taip pat ir pirmajam „Lokio“ pastatymui LNOBT scenoje dirigavęs Martynas Staškus, glaudžiai bendradarbiavęs su operos autoriumi B. Kutavičiumi ir rengiant operos įrašą leidybai suomių kompanijoje „Ondine“ 2002 metais.

lietuvių

Niedźwiedź by Kutavičius, wt 07 maj 2024, od (2023/2024), W reżyserii Gintaras Varnas,, Dyrygent Tomas Ambrozaitis, Martynas Staškus, Žvejų Rūmai, Kłajpeda, Litwa

Udział w spektaklu (Obsada & realizacja )

Obsada

Załoga

Ensemble

Program, informacje i streszczenie

Zdjęcia

Dalsza lektura

Daty i miejsca występów

Miejsca